svyrūnas

svyrū̃nas, -ė smob. (2) Š, DŽ, KŽ, LKGI542; L, Ser žr. 2 svyruoklis 1: Svyrū̃nai beržai NdŽ. Beržai tie jug svyrū̃nai DūnŽ. Augo beržas, senas plačiašakis svyrūnas rš. Atsisėdau po berželiu svyrūnėliu rš. Pasakyki tu man, berželi, laukų svyrūnėli, dėl ko mudu liūdim prie aukšto kalnelio V.Myk-Put. Svyrū̃nai gluosniai Akm. Neg tik berželis svyrūnėlis, pats amžius verkdams, man' supras TS1899,1(Vnž). | Akmuo svyrūnas (klibantis, judantis žemės paviršiuje) GTŽ.